Trys karaliai – sausio 6d. švenčiama šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai.
Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį.
Tai žiemos švenčių pabaigtuvės.


Nuo seno tą dieną vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kt.). Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius. Jie lankė sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, prašydavo dovanų, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.
Vakarų tradicija jiems davė vardus Kasparas („Lobio šeimininkas“), Merkelis („Karalius“) ir Baltazaras („Saugok karalių“). 
Gyvenimo pabaigoje jiems vėl pasirodė Kalėdų žvaigždė ir nuvedė juos į dangų. 

Pasak legendos, seniai seniai, kai gimė kūdikėlis Jėzus, jį aplankė trys karaliai - Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. Kiekvienas atnešė kūdikėliui dovanų. 
Kasmet sausio 6ąją -Trijų Karalių dieną - iš bažnyčios sugrįžę žmonės šventinta kreidele ant durų užrašo karalių vardų pirmąsias raides:
K+M+B - kad namuose visada užtektų duonos ir pinigėlių, kad karaliai saugotų ir globotų...




Ir pas mus grupėse svečiavosi trys Karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras.